Baltieji gaubtagalviai
| Opostegidae | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Baltieji gaubtagalviai, sin. Baltosios kandelės (Opostegidae) – drugių (Lepidoptera) šeima, priklausanti gaubtagalvinių (Nepticuloidea) antšeimiui.
Morfologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Baltųjų gaubtagalvių kūno dangos spalva dažniausiai balta. Pakaušio srityje, žemiau priekinio kuokšto, yra masyvus, į galą platėjantis plačių žvynelių darinys, vadinamas apykaklėle. Neįprastai stipriai išsivysčiusi apykaklėlė (kartu su labai išplatėjusiu akių gaubtuvėliais – scapus) yra vienas iš svarbiausių diagnostinių požymių, padedančių atskirti baltuosius gaubtagalvius nuo kitų mažųjų drugių, įskaitant ir giminiškiausią (seserinę) grupę – Nepticulidae, kur apykaklėlė yra maža ir porinė arba sudaryta iš retų siūliškų žvynelių.
Vienas būdingiausių ir svarbiausių baltųjų gaubtagalvių morfologinių požymių – šukiški priedai (pectinifer) ant patino genitalijų valvų (valvae) viršūnių. Skirtingai nuo Nepticulidae (kai kurios jų rūšys taip pat gali turėti, matyt, homologiškas struktūras), Opostegidae šukiški priedai yra išsidėstę ant atskiros plokštelės (angl. – cucullar lobe), o šioji susijungia su valvos pagrindine plokštele per stiebelį (pedicellum); stiebelis labai pailgėjęs, kartais raukšlėtas. Kopuliacinis vamzdelis (aedeagus) menkai išsivystęs (matyt, stipriai redukuotas), būdingas penkioms gentims iš septynių, šiuo metu aprašytų, ir visiškai nebūdingas Opostega bei Pseudopostega. Tačiau šios gentys, neturinčios aedeagus, sujungia didžiąją dalį visų Opostegidae rūšių.
Gyvenimo būdas ir trofiniai ryšiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Skirtingai nei apie kitas didesnes drugių šeimas, apie baltųjų gaubtagalvių gyvenimo būdą ir trofinius ryšius labai mažai žinoma. Baltųjų gaubtagalvių vikšrai gyvena augalų audiniuose (pvz., žievėje), todėl yra retai pastebimi ir aptinkami.
Taksonomija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iki 1985 m. Opostegidae buvo laikoma monotipine šeima, t. y. šeima, turinčia vienintelę gentį (Opostega Zeller, 1839). Šiuo metu visuotinai yra pripažįstamos 8 gentys.
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Baltieji gaubtagalviai paplitę visuose Žemės biogeografiniuose regionuose, bet daugiausia jų rūšių (apie 88 proc.) žinoma iš atogrąžinių kraštų (pvz., Centrinės ir Pietų Amerikos, Pietryčių Azijos ir kt.). Šiuo metu pasaulyje yra aprašyta apie 202 rūšis, iš jų trys gyvena ir Lietuvoje:
- Paauksuotasis balsviukas (Pseudopostega auritella). Manoma, kad rūšis minuoja Caltha palustris stiebus. Paplitusi Eurazijoje nuo Didžiosios Britanijos iki Kaukazo, Centrinės Azijos ir Rytų Azijos. Reta Lietuvoje.
- Paprastasis balsviukas (Pseudopostega crepusculella). Biologija menkai ištyrinėta. Manoma, kad trofiškai susijusi su Mentha aquatica. Paplitusi Eurazijoje nuo Norvegijos ir Portugalijos iki Rytų Azijos. Lietuvoje dažnoka.
- Blyškusis balsviukas (Opostega salaciella). Biologija menkai ištyrinėta. Galvojama, kad ši rūšis yra trofiškai susijusi su rūgštynėmis (Rumex acetosella). Rūšis plačiai paplitusi Europoje. Lietuvoje dažnoka.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Puplesis, R., Robinson, G. S., 1999. Revision of the Oriental Opostegidae (Lepidoptera) with general comments on phylogeny within the family. Bulletin of the Natural History Museum, London (Entomology), 68 (1): 92 p. [Monografija]
- Puplesis, R., Diškus, A. 2003. The Nepticuloidea & Tischerioidea (Lepidoptera) – a global review, with strategic regional revisions. Lututė Publishers, Kaunas, 552 p. [Monografija]
- Davis, D. R., Stonis J. R. 2007. A revision of the New World plant-mining moths of the family Opostegidae (Lepidoptera: Nepticuloidea). Smithsonian contribution to Zoology, 625. Washington, D.C., Smithsonian Institution Scholarly Press, p. 212. [Monografija]
- Remeikis, A., Stonis J. R., Diškus A., Davis D. R. 2009. Contribution to the Opostegidae fauna of Central America, with an updated checklist and description of new species from Costa Rica and Mexico (Insecta: Lepidoptera). Acta Zoologica Lituanica, 19 (4): 278–286.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- J. R. Stonis. (Tyrimų projektai. Š. ir P. Amerikos Opostegidae) Archyvuota kopija 2020-09-19 iš Wayback Machine projekto.